Naujienos

Rokiškio rajono savivaldybės Kaimo rėmimo fondo (toliau – Fondo) tikslas yra siekti didesnio žemdirbių verslumo, sudaryti palankesnes ekonomines sąlygas rajono ūkiniams ir kaime veikiantiems subjektams. Vykdant Fondo švietėjišką veiklą, šių metų rudenį buvo suorganizuotos dvi išvykos ūkininkams – po Lietuvoje veikiančius, žemės ūkio produkciją perdirbančius ūkius bei į Lenkijos ūkius ir į tarptautinę žemės ūkio parodą Nadarzyno  mieste. Pasiruošimas kelionėms vyko bendromis Žemės ūkio skyriaus, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos bei Žemės ūkio rūmų atstovės rajonui Linos Datkūnienės pastangomis, prie kelionės išlaidų iš dalies prisidėjo ir ūkininkai..

Spalio 20 d. dvidešimt penkių  ūkininkų grupė lankėsi Panevėžio, Kelmės ir Tauragės rajonuose veikiančiuose ūkiuose. Rokiškėnai apsilankė Panevėžio rajone Paliūniškio kaime ūkininkaujančios Zinos Rutkauskaitės pieninių avių ir ožkų ūkyje. „Mūsų ūkyje kiekvienas gyvūnas mylimas. Ūkyje perdirbame ožkų ir avių pieną, brandiname sūrius, darome varškę, jogurtą, fetos sūrį ir ožkų pieno sviestą, kurį Lietuvoje tikriausiai vieninteliai gaminame. O pagamintą produkciją realizuojame didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune ir Vilniuje“, – nuoširdžiai pasakojo Zina Rutkauskaitė. Namo rūsyje įrengtos pieno perdirbimo ir sūrių brandinimo patalpos. Didelių investicijų mažoms gamybos apimtims neprireikė, todėl ūkininkė nesinaudojo jokia ES parama. Matematika, anot ūkininkės, paprasta: 1 litras avies pieno turi duoti 2 eurus pajamų.

Antras edukacinės kelionės punktas buvo  Kelmės rajone Liolių kaime – Tado Dzvankaus triušių ferma. Buvusioje kolūkio fermoje įkurtose patalpose auginama 3000  ,,Pūko“ radijo besiklausančių triušių. Tai – šeimos verslas. Produkcija 2 kartus per savaitę tiekiama  ,,Norfos“ prekybos centrui.  Tado Dzvankaus, kurio specialybė yra aviatechnikas, ūkio veikla labai griežtai surikiuota savaitėmis, mėnesiais. Ūkyje įrengta atitinkanti visus reikalavimus skerdyklėlė ir fasavimo patalpos. Artimiausiu metu ūkininkas planuoja įsirengti ir mėsos išpjaustymo mini cechą.

Trečiasis ūkininkų aplankytas ūkis – Tauragės rajone Skaudvilėje ūkininkaujančių Stanislavos ir Broniaus Pratašių, auginančių mėsinius aubrakų veislės galvijus, ūkis. „Nors aubrakų veislės mėsiniai galvijai iš pažiūros ramūs gyvūnai, tačiau sunkiausia su jais tuomet, kai reikia gyvūną reikia sugauti norint paženklinti, apžiūrėti, pervežti ir pan. Gyvuliai stiprūs, todėl teko ne kartą patirti ir rimtų traumų“, – pasakojo Bronius Pratašius. Ilgametę ūkininkavimo patirtį turintys ūkininkai yra įkūrę UAB ,,Vitaneda“, kuri atlieka galvijų skerdimo paslaugas. Taip pat įmonė užsiima paskersto galvijo iškaulinimu, mėsos ir jos gaminių įpakavimu vakuuminiu būdu. Skerdykla turi ekologiškos skerdyklos sertifikatą, todėl čia vežami skersti galvijai iš ekologinių ūkių. „Gaila, kad skerdyklos našumas nėra išnaudojamas, kadangi trūksta ekologiškos mėsos. Taip pat apgailėtina dėl perteklinių priežiūros procedūrų, kai reikia pildyti net 40 vien kontrolės žurnalų: rankų plovimo, šaldytuvų varstymo ir kitų“, – dalinosi patirtimi Stanislava ir Bronius Pratašiai. 

Penkiasdešimt penkių ūkininkų išvyka į Lenkiją vyko š. m. lapkričio 25-26 dienomis. Pirmąją kelionės dieną Lenkijoje mus geranoriškai priėmė Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis. Mus sutikdamas jis pabrėžė, kad savo šalį – Lietuvą ir savo šeimą kiekvienas turi gerbti ir mylėti. Punske 80 % gyventojų – lietuviai, mokykloje dalykai dėstomi lietuvių kalba, todėl dažnas Punsko jaunuolis atvyksta studijuoti ir į Lietuvos universitetus. Šiame miestelyje ypatinga lietuvybės, dvasia alsuoja kiekvienas pastatas, gatvė, renginys, ar sutiktas gyventojas.

Lydimi valsčiaus atstovų, Punske susitikome su mėsos perdirbimo įmonės savininke, aplankėme du pieno ūkius. Į prieš kelionę keltą klausimą: ,,Kodėl Lenkijoje daugiau pieno ūkių ir kodėl jiems geriau sekasi?“ – mums atsakymą pasufleravo informacija apie iš jų ūkių superkamo pieno kainą (1,20-1,40 zloto už litrą) bei žinia, kad žemės nuosavybės valdymas net ir tarybiniais metais Lenkijoje nebuvo nutrauktas.  Ūkiai Lenkijoje nedideli – iki 80 ha, vidutinis ūkio dydis šalyje - 11 ha. Didžiausia problema ūkininkams – žemės trūkumas. Daug pieno ūkių. Pienas tiekiamas galingiems Lenkijos kooperatyvams, kurio dalininku tampa kiekvienas ūkininkas priduodantis kooperatyvui pieną. Kooperatyvai labai stambūs – todėl ūkininkus atstovauja išrinkti atstovai. Ūkių turimų žemių užsiauginti pašarams nepakanka, todėl pašarų pirkti važiuojama net į Lietuvą. Praktikoje gerokai paprastesnis pasirodė aplinkosaugos reikalavimų taikymas Lenkijos ūkininkams. Pelno mokesčio, pasirodo pas juos nėra, nes nėra kaip jį suskaičiuoti - ūkio buhalterija privaloma tik vykdantiems Kaimo plėtros projektus. Skirtingas PVM tarifas taikomas įvairioms prekių grupėms taip pat sudaro lengvesnes verslo sąlygas. Melioracijos sistemoms tvarkomos valstybės ir ūkininkų įnašų lėšomis.   

Antrąją kelionės dieną aplankėme Nadarzyno mieste, netoli Varšuvos vykstančią Centrinę žemės ūkio parodą. Parodos metu vyko nemažai tarptautinių konferencijų, technikos, naujų technologijų, gyvulių, paukščių, medžioklės reikmenų, žemės ūkio produkcijos pristatymas. Daugumą demonstruojamos žemės ūkio technikos sudarė ,,Ursus“  firmos gaminiai. Nedažnas  vadybininkas, pristatantis produkciją buvo kalbantis angliškai ar rusiškai. Nežiūrint kalbos barjero, autobusas pasipildė pirkiniais. Namo parvažiavome pilni naujų įspūdžių, patyrimų bei dar su didesne meile savo žemei ir savo šaliai.