Naujienos

Susitikime su savivaldybės meru Antanu Vagoniu, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas ir pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė, Rokiškio rajono agentūros vedėja Danutė Baronienė aptarė svarbius aplinkosauginius klausimus, susijusius su užterštomis teritorijomis, buitinių nuotekų tvarkymu.
Akcentuota, kad ne vienoje seniūnijoje yra išlikusių buvusių gamybinių pastatų ar jų griuvėsių, į kurias vežama ir nelegaliai atsikratoma atliekomis. Viena iš tokių teritorijų yra Pandėlio seniūnijoje Martynonių kaime. Čia buvusių ūkinių pastatų teritorija neleistinai užteršta pavojingomis daužyto šiferio (asbesto) atliekomis, padangomis, statybos griovimo, kitomis komunalinėmis atliekomis. Taip neatsakingai gyventojams atsikratant atliekomis, iš savivaldybės specialiosios programos lėšų fondo atliekoms surinkti bei visai teritorijai sutvarkyti reikės apie 60 tūkst eurų. Pandėlio seniūnija privalomu nurodymu bus įpareigota per du mėnesius surinkti pavojingas atliekas, kiek ilgesnis laikas skiriamas nepavojingoms atliekoms išrūšiuoti, surinkti ir išvežti atliekų tvarkytojui. Jeigu atliekų turėtojai elgtųsi sąžiningiau, o seniūnijų darbuotojai dažniau pasižvalgytų, kas vyksta seniūnijos teritorijose, tokių didelių pinigų užterštoms teritorijoms tvarkyti nereikėtų. Tai tik vienas pavyzdys. Deja, panašių (tik mažesnių) vietų pasitaiko ir kitose seniūnijose – tik seniūnai nelaukia, kol užterštos atliekomis teritorijos taps neaprėpiamos, o sutvarko savo jėgomis. 
Aptarta situacija dėl kapinių atliekų tvarkymo. Gyventojai vis dar į komunalinių atliekų konteinerius (kai kur jau yra ir rūšiavimo atliekų konteineriai) kartu su žvakių, žvakidžių ir kitomis kapų puošybos atliekomis meta ir žaliąsias atliekas. Meras patikino, kad ateinančiais metais ši situacija turėtų pagerėti, nes planuojama prie kapinių pastatyti konteinerius arba įrengti atskiras dėžes žaliosioms atliekoms rinkti. Tuomet jau viskas priklausys nuo kapų lankytojų. 
Vis dar aktuali problema yra buitinių nuotekų tvarkymas. Agentūros specialistai atliko reidus vietose, kur yra galimybė prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, ir tose vietose, kur vandentiekis yra, tačiau tokių tinklų nėra. Tokie reidai daromi ne vieni metai. Situacija labai nežymiai gerėja. Po tokių reidų gyventojai aktyviau nuotekas veža į artimiausius biologinio nuotekų valymo įrenginius, vienas kitas jungiasi prie nuotakyno. Tačiau padėtis nėra patenkinama. Gyventojai kaimiškose vietovėse ir miesto teritorijoje kaupiantys nuotekas kaupimo rezervuaruose nurodo, kad nuotekas išveža, tačiau nenurodo, kur, nepateikia išvežimo dokumentų. Tikimasi, jog šią problemą padės išspręsti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Šis įstatymas įpareigoja savivaldybių tarybos paskirtus viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją bei sudaryti nuotekų tvarkymo sutartis su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis. Tuomet gyventojai, turintys galimybę jungtis prie nuotakyno, galės rinktis, kaip pigiau tvarkyti nuotekas, o tiems, kurie neturės galimybės naudotis centralizuotu nuotekų surinkimu, teks sudaryti sutartis su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis.