Naujienos

Asbestas – tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpstantis vandenyje,  neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, organiniams tirpikliams, negaruojantis, turintis geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Priklausomai nuo oksidų sudėties (jį sudaro magnio silikatai, geležies, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai) ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas, kurios visos yra pavojingos žmogaus sveikatai.

Asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse bei kituose gaminiuose, dėl ko vis dar išlieka asbesto keliama rizika visuomenės sveikatai.

Nejudinamas asbestas nekenksmingas. Jis kelia pavojų tik pjaustomas, gręžiamas ar kaip nors gadinamas. Tačiau griaunant statinius,  keičiant šiferinę stogų dangą,  laužant, pjaustant šiferį, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkios jo skaidulos, kaip asbesto dulkės. Įkvėptos, šios skaidulos gali sukelti sunkias ligas. Tačiau didelio asbesto kiekio poveikio nepatyrę žmonės tokiomis ligomis suserga labai retai. Jomis dažniausiai serga su asbestu reguliariai dirbantys ar dirbę žmonės.
Asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai pasireiškia profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Netiesioginis – kai plaušeliai į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius. Jie akimi nematomi ir yra apibrėžiami kaip alveolinės frakcijos plaušeliai. Todėl jie lengvai patenka į kvėpavimo takus ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi.  Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Kadangi asbesto plaušeliai labai lengvi, ore jie gali sklandyti net keletą dienų. Jie netirpūs vandenyje, todėl patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą. 

Asbesto sukeliamos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys. Dažniausiai susergama dėl tiesioginio kontakto su asbestu (kai dirbama su jo turinčiais gaminiais) ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o per ilgą – nuo 20 iki 30 metų laikotarpį.

Jei tenka dirbti zonose, kur, kaip įtariate, gali būti asbesto dulkių, būtina: stengtis nejudinti asbesto, vienu kartu dirbti kuo trumpiau, nešioti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones.