Naujienos

                      Mūsų krašte įprasta vasarą matyti svečius iš įvairių užsienio valstybių, lankančius savo tautiečių kapus: kas vasarą užsuka įvairių pasaulio šalių žydų bendruomenių atstovai; prieš gerą dešimtmetį mūsų rajone archeologinius kasinėjimus vykdė vokiečių mokslininkai, ieškoję I ir II pasaulinių karų aukų.  Liepos 3–14 d. Rokiškio rajone svečiuosis jaunimo delegacija iš Pskovo (Rusijos Federacija), kuri lankys II pasaulinio karo Sovietų karių kapines. Tokių kapinių mūsų rajone yra šešios.

                      Pskovo jaunimo organizacija, rengianti akciją „Ant istorinės atminties bangų“, Lietuvoje viešės antrąjį kartą. Pernai grupė šio miesto jaunuolių lankė Zarasų rajoną ir jo miestelius. Pskovo delegacijos vizitas Rokiškio rajone vyksta su mūsų  rajono savivaldybės, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų šalies institucijų žinia. Prie akcijos rengimo prisideda Rusijos Federacijos ambasada Vilniuje.

                      Pskovo jaunimo delegacija aplankys šešias II pasaulinio karo Sovietų karių kapines, pagerbs jų atminimą. Taip pat jaunimas susipažins su mūsų rajono gražiausiomis lankytinomis vietomis, istoriniais objektais, dalyvaus Valstybės dienos renginiuose.

                      Pskovo delegacijos misija – aplankyti tautiečių kapus – nėra neįprasta: tai visame pasaulyje priimta tradicija. Mūsų šalies žmonės ir institucijos gerbia svetimoje šalyje galvas padėjusių karių, nesvarbu kieno pusėje ir su kokia vėliava jie kovojo, atminimą. Rajono savivaldybė nuolatos rūpinasi visų jos teritorijoje esančių kapinių priežiūra, kad jos būtų tvarkingos ir nuolat prieinamos lankytojams. Juolab, kad įvairių kapinių lankytojų, atvykusių iš svečių valstybių, netrūksta. Ir šiemet Rokiškyje jau lankėsi JAV visuomeninės organizacijos „Remembering Litvaks Inc“ atstovai, besirūpinantys žydų litvakų paveldu. Prieš gerą dešimtmetį didelio masto I ir II pasaulinio karo metais žuvusių Vokietijos karių paiešką Pandėlyje bei Juodupėje vykdė šios šalies istorikai: rasti palaikai buvo su derama pagarba perlaidoti specialiai įrengtose kapinėse.

                      Lygiai taip pat ir rokiškėnai lanko bei rūpinasi tautiečių kapais užsienio šalyse: mūsų rajono visuomeninės organizacijos prižiūri 1919–20 m. Lietuvos karių savanorių kapus, esančius Červonkoje, Subatėje ir kitose Latvijos vietovėse. Červonkoje ir Subatėje pastatyti bendri Lietuvos ir Latvijos šalių paminklai- kryžiai, ženklinantys lietuvių ir latvių laisvės kovotojų – ginklo brolių atminimą. Taip pat rokiškėnai didžiuojasi ir kraštiečiais, „Misija Sibiras“ dalyviais. Šiemet jau dvyliktąjį kartą rengiama jos kasmetinė ekspedicija tvarkyti lietuvių tremtinių kapų Sibire.

                      Svečiose šalyse kapų tvarkymo ekspedicijų dalyviai, taip pat ir Lietuvos ekspedicijos, būna sutinkami geranoriškai ir pagarbiai. Todėl tikimasi, kad rajono ir Lietuvos gyventojai svečius iš Pskovo taip pat sutiks su derama pagarba.

---

                      Antrasis Pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1-ąją Vokietijai ir rugsėjo 17-ąją Sovietų Sąjungai užpuolus Lenkiją. Prieš tai Vokietija ir Sovietų Sąjunga Molotovo-Ribbentropo paktu bei jo slaptaisiais protokolais įtakos sferomis pasidalino Rytų Europos valstybes. Lietuvos Respublika Antrajame Pasauliniame kare nedalyvavo kaip tarptautinės teisės subjektas, nes dar iki karo pradžios buvo paskelbusi neutralitetą, o 1940 m. vasarą buvo okupuota ir aneksuota SSRS bei 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus Vokietijos – SSRS karui, okupuota nacistinės Vokietijos.

                      Lietuva  – antroji labiausiai nuo Antrojo Pasaulinio karo santykinai nukentėjusi valstybė: šio karo metu ji neteko 14,26 proc. šalies gyventojų. Ir tai neskaičiuojant žuvusiųjų partizaniniame karo po karo (1944–1953 m.) bei Stalino vykdytų represijų aukų. Etniškai Lietuvoje labiausiai nukentėjo žydų tautybės piliečiai. Labiausiai Antrajame Pasauliniame kare nukentėjo Lenkija, kuri neteko iki 17,22 proc. gyventojų, Rusija – 12,7 proc.

                      1945 m. gegužės 8-ąją pasibaigęs Antrasis Pasaulinis karas Lietuvai neatnešė laisvės ir karo pabaigos, kadangi dar 1944 m. vasarą Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą bei ginkluota jėga užgniaužė Lietuvos piliečių bandymą atkurti valstybingumą, atsinaujino represijos prieš sovietinei sistemai neįtinkančius ir jai besipriešinusius žmones bei jų grupes. Antroji sovietinė okupacija Lietuvoje truko 46-erius metus iki 1990 m. kovo 11 d., kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lidija TAMAŠAUSKAITĖ